vanckaris

vanckaris
vañckaris (la. vanckars) sm. (1) Žg; Kin, Akm, Mžk neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas: Paliko pas vištą tik vañckaris, kitus surinkau Sk. Žąsis daug vañckarių kiaušių padėjo Klp. Žąsims perant reik apat lizdo gelžį padėt, šiaip perkūnija kiaušinius užtrankanti, ir jie liekti vanckariais LTR. Kad ėduonis į pirštą įsimeta, reik pirštą į vanckarį kiaušį kišti LTR. ^ Neik kaip vanckaris (vangiai) Žg. Smirdžia kaip sudaužytas vañckaris Jnš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • vanskaris — vañskaris sm. (1) KŽ; MitI52, M, FrnW = vanckaris: Kad kiaušiai nėra užšaukti, tai neišper, anie pasiliekt vanskariai G119 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • venckaris — veñckaris sm. (1) Rtr, KŽ žr. vanckaris: Veñckaris – kur iš po vištos paliekta neišritėjęs, kliuka Škn. Visi kiaušiai yra veñckariai, be reikalo dar perinom Sg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vienskaris — sm. (1); BzF196(Prk) žr. vanckaris: Kad neužmintas y[ra] kiaušis, ans y[ra] vienskaris Dov. Tie trys kiaušiukai buvo vienskariai Dov …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”